Топ-100
Back

ⓘ Andora. Andoros Kunigaikštystė – labai maža pietvakarių Europos šalis, esanti rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Sostinė – Andorra la ..




Andora
                                     

ⓘ Andora

Andoros Kunigaikštystė – labai maža pietvakarių Europos šalis, esanti rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, tarp Prancūzijos ir Ispanijos. Sostinė – Andorra la Velja.

1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.

                                     

1. Istorija

Andoros valstybė apima vieną Y formos slėnį, iš visų pusių apsuptą aukštų kalnų, kas per visą istoriją lėmė krašto izoliaciją. Tiesa, valstybės raidą didele dalimi lėmė procesai, vykę Katalonijoje į pietus.

Senovėje kraštą buvo apgyvendinusi iberų gentis andosinai, kurie ir davė pavadinimą visam slėniui. Nuo II a. pr. m. e. juos užvaldė Romos respublika, kuri palengva įjungė Andorą į savo prekybinių kelių sistemą. Nuo V a. Andoros slėnis priklausė Vestgotų karalystei administruotas iš Urgelio vyskupijos, kuriai valdant galutinai įsitvirtino krikščionybė. VIII a. į Pirėnus įsiveržus saracėnams, Andora liko neužkariauta ir aršiai gynėsi nuo užpuolikų musulmonų.

VIII a. pabaigoje Pirėnuose buvo įkurta Ispanijos marka, kuri turėjo tarnauti kaip buferinė zona tarp krikščionių ir musulmonų. Andoros slėnis sudarė dalį šios markos, ir iš pradžių buvo administruojamas kaip dalis Urgelio grafystės, o nuo 988 m. - kaip dalis Urgelio vyskupijos.

Urgelio vyskupai negalėjo kraštui užtikrinti karinio saugumo, todėl XI a. leido slėnyje įsigalėti vietos kataloniškos kilmės lordams Kaboetams. Šie tapo slėnio valdytojais, bet valdė jį kartu su vyskupais. Jų kataloniška kilmė lėmė katalonų kalbos įsitvirtinimą slėnyje.

Kuomet Andoros senjorė Ermesenda 1208 m. ištekėjo už gretimos Fua grafystės grafo, Fua grafai pranc. comte de Foix tapo Andoros valdovais. Jie ir toliau dalinosi valdžią su Urgelio vyskupais, tačiau taip pat rūpinosi slėnio ūkiu, tiksliai nustatė savo valdų sienas ir parapijų administraciją. Jiems valdant Andoroje dygo viduramžiškos tvirtovės, bažnyčios, tiltai, kurie sudaro didžiąją dalį Andoros kultūrinio paveldo. Nuo 1278 m. Andora formaliai nebepriklausė Aragono karūnai, kas laikoma oficialiu valstybės įkūrimo metais.

Ilgainiui pasibaigus Fua grafų dinastijai, Andoros valdovų titulas perėjo Navaros karaliams, o 1589 m. Navaros karaliui Henrikui III tapus Prancūzijos karaliumi - Prancūzijai. Urgelio vyskupai ir toliau išlaikė teises į Andorą. Nepaisant visų vienijimo tendencijų, slėnis išlaikė savivaldą ir atskirą administaciją. XVIII a. krašte praūžusių karų metu Andora palaikė Katalonijos pusę.

1812 m. Andora trumpam prijungta prie Prancūzijos imperijos ir inkorporuota į vieną iš departamentų. Tačiau jau 1814 m. atkurta jos nepriklausomybė, ir ji galiausiai įsitvirtino kaip moderni nepriklausoma Europos valstybė su dabartinėmis sienomis. Per XIX a. šalyje įvykdyta nemažai reformų. Andoriečiai aktyviai prisidėjo prie katalonų renesanso, ir švietime buvo skatinama trikalbystė, naudojant katalonų, ispanų ir prancūzų kalbas.

Per XX a. Andora išliko tarp Ispanijos ir Prancūzijos interesų. Pirmojo pasaulinio karo metu ji palaikė Prancūzijos pusę ir siuntė savanorius kovoti Prancūzijos armijoje. Nuo 1936 m., prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, Prancūzija čia laikė savo dalinius, kad apgintų nuo karo ir Franko diktatūros plėtros.

1993 m. Andoroje pirmą kartą sukurta konstitucija, kuria oficialiai patvirtinta jos dvivaldystė: iki pat dabar šalies valdžia formaliai priklauso Urgelio vyskupams reziduojantiems Ispanijoje ir Prancūzijos prezidentams. Tai - unikali, pasaulyje daugiau niekur neaptinkama sistema. XXI a. Andora atsiveria pasauliui kaip turizmo valstybė.

                                     

2. Administracinis suskirstymas

Andora suskirstyta į 7 parapijas parròquia ; skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai:

  • Andoros parapija Andora
  • Ordino parapija Ordinas
  • Kaniljo parapija Kaniljas
  • Eskaldes-Engordanio parapija Les Eskaldesas
  • La Masanos parapija La Masana
  • Sant Chulija de Lorijos parapija Sant Chulija de Lorija
  • Enkampo parapija Enkampas
                                     

3. Geografija

Andora yra rytinėje Pirėnų kalnyno dalyje tarp Ispanijos ir Prancūzijos, Madriu-Perafita-Claror slėnyje įsikūrusi valstybė. Vidutinis aukštis virš jūros lygio – 1996 m. Aukščiausia viršukalnė Coma Pedrosa 2946 m. Žemiausia vieta – Riu Runer 840 m. Andora yra tarp kalnų, iš visų pusių ją supa stačios uolos. Prancūzijos pasienyje yra Envaliros perėja 2400 m aukštyje. Žemiausias Andoros taškas yra Runero upėje Katalonijos pusėje 838 m virš jūros lygio. 2/3 teritorijos dengia miškai. Ilgiausia šalies upė yra Valira, ilgis siekia 33 km. Katalonijoje ji susilieja su Segrės upe. Didžiausias ežeras yra Žuklaras. Aukščiausia viršukalnė Coma Pedrosa siekia 2946 m aukštį. Valstybė yra šilto kalnų klimato zonoje: žiemą vidutinė temperatūra siekia -2 °C, o vasarą +24 °C.

Šiaurėje ribojasi su Prancūzija 56.6 km ilgio siena, o pietuose su Ispanija 63.7 km.

Klimatas panašus į aplinkinių regionų, tačiau dėl padėties kalnuose žiemą iškrenta daugiau sniego, o vasaros kiek vėsesnės. Andorra la Vella – aukščiausiai įsikūrusi sostinė 1055 m virš jūros lygio.

Madriu-Perafita-Klaroro slėnis 2004 m. įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.



                                     

4. Demografija

Dominuojanti religija – Romos katalikybė. Etninė sudėtis 1998 m. duomenys:

  • andoriečiai kartais priskiriami etniniams katalonams – 33 %
  • kiti – 6 %
  • portugalai – 11 %
  • ispanai – 43 %
  • prancūzai – 7 %

Vyresnių nei 15 m. gyventojų raštingumas – 100 %. Vidutinė gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje – 82.51 m. moterų – 84.84 m., vyrų – 80.33 m. Gyventojų amžiaus struktūra 2009 m. apsk.:

  • virš 65 metų: 12.3 %
  • 0-14 metų: 15.5 %
  • 15-64 metų: 72.2 %

Oficiali kalba – katalonų, bet taip pat yra paplitusios ispanų, portugalų ir kastilų kalbos.

                                     

5. Nuorodos

Vikiteka

Andoros profilis:

  • Ar žinai? portalo straipsnis apie Andorą Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.

Žemėlapiai:

  • Andora googlemaps žemėlapyje
  • Andoros fizinis žemėlapis
  • Andoros kelių žemėlapis
  • Andoros administracinis žemėlapis
                                     
  • Andora arba Andora la Velja, Senoji Andora kat. Andorra la Vella Andoros valstybės sostinė bei to paties pavadinimo parapija. Pagrindinė miesto
  • Andora Eurovizijos dainų konkurse dalyvavo 6 kartus. Debiutavo 2004 m. ir nei karto nepateko į finalą. Andoros Eurovizinis tinklalapis Archyvuota kopija
  • olimpiadą, Andora varžėsi po olimpine vėliava. Šalis yra viena iš nedaugelio Europos valstybių, kurios nėra laimėjusios nei vieno medalio. Andorai iš viso
  • Andoros futbolo sistema. Pagrindinė kontroliuojanti organizacija Andoros futbolo federacija, kontroliuojanti nacionalinę vyrų rinktinę, taip pat organizuojanti
  • čempionate. Rinktinė laikoma viena silpniausių pasaulyje, FIFA reitinge Andora užima paskutinę 205 vietą tarp Europos komandų. Koldo Ildefonso Lima Marc
  • Andoros pavadinimas yra iberiškos  baskiškos kilmės, kas rodo seną šalies kilmę ir ilgą istoriją. Andora tvirtina, kad yra paskutinė nepriklausoma Ispanijos
  • Andoros lygos čempionatas Campionat de Lliga nuo 1995 metų organizuojamos pagrindinės Andoros futbolo klubų varžybos. Čempionatą organizuoja Andoros
  • CŽV pasaulio faktų knyga: Andora angliškai Sąrašas: Andoros miestai v  a  r Europos gyventojai Airija Albanija Andora Armėnija Austrija Azerbaidžanas
  • Andora varžėsi 2014 m. žiemos olimpinėse žaidynėse Sočyje, Rusijoje 2014 m. vasario 7 - 23 dienomis. Šaliai atstovavo 6 sportininkai trijose sporto šakose
  • Andoros transporto sistemą didžiąja dalimi sudaro sausumos transportas, nes šalis neturi priėjimo prie jūros. Andoroje yra tik dvi traukinių stotys. Šalį